Straipsniai ir naujienos

Apie kompiuterius ir ne tik

Ar aukcionai tik turtingųjų pomėgis?

aukcionasAukcionas yra viešas prekių arba paslaugų pardavimas tam, kuris pasiūlo didžiausią kainą. O vykdant skolos ar vertybinių popierių aukcionus, pasirenkamas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlo mažiausią skolos kainą. Akcentuotina, kad prekės kainos kėlimas nėra svarbiausias aukciono tikslas. Juo siekiama efektyviai panaudoti turimus resursus, kad jie galėtų sukurti didžiausią įmanomą vertę. Tai gali būti pasiekta ne tik keliant kainą, bet ją ir leidžiant, organizuojant pakartotinus aukcionus ir pan. Visa tai priklauso nuo to, kas yra potencialus prekės pirkėjas arba pardavėjas ir kokia prekė ar paslauga parduodama ar perkama.

Šiandieniniuose aukcionuose dažniausiai dalyvauja įvairios valstybinės institucijos, kurios parduoda bei perka teises į gamtos turtų gavybą, savinasi kitas įmones ir kt. Aukcionai taip pat populiarūs ir verslo įmonių segmente, kai norima įsigyti prekes arba paslaugas iš mažiausią kainą siūlančio pardavėjo. Meno ir antikvariniai dirbiniai, namai, žemės ūkio produkcija bei naudoti automobiliai labai dažnai būna parduodami tokiu būdu. Patys didžiausi pasaulyje aukcionai yra įsikūre Londone – tai „Christie's“ bei „Sotheby's“ aukcionų rūmai.

Įvairūs internetiniai aukcionai atsirado bei išpopuliarėjo kiek daugiau negu prieš dešimt metų, tuo tarpu tradiciniai aukcionai buvo rengiami dar prieš mūsų erą. Senovės graikų rašytiniuose šaltiniuose minima, jog pirmieji aukcionai buvo rengiami Babilone. Juose kasmet buvo varžomasi dėl moterų pirkimo siekiant jas įsigyti kaip žmonas.

Tie aukcionai, kurių objektas buvo įvairūs daiktai, atsirado Romos Imperijoje. Čia buvo pardavinėjamas turtas bei karo grobis. Bene pat žinomiausias aukcionas buvo surengtas 193 metais prieš mūsų erą, kai asmens sargybinis nužudė imperatorių Pertinaksą, o Julianui Didžiajam, kuris aukcione pasiūlė didžiausią kainą, perdavė valdyti visą Romos imperiją. Ypač stipriai aukcionai vėl išpopuliarėjo 17 a. po Prancūzijos revoliucijos. Tuomet smuklėse bei kavinėse nuolat buvo pardavinėjami įvairūs meno dirbiniai. Šiandien yra išskiriama daugybė aukcionų tipų. Pakalbėkime apie keletą pačių populiariausių.

Angliškasis arba didėjančios kainos aukcionas yra pradedamas nustačius pradinę prekės kainą. Dalyviai aukciono eigoje siūlo vis aukštesnę kainą, ir galiausiai sandoris sudaromas su didžiausią sumą pasiūliusiu aukciono dalyviu. Tokio pobūdžio aukcionas šiandien labiausiai žinomas ir dažniausiai taikomas. Juose dažniausiai parduodami vienetiniai objektai: paveikslai, papuošalai, rankraščiai ir pan.. Jei parduodama keletas objektų, aukcionas trunka tol, kol pasiekiama tokia kaina, kuriai esant paklausa ir pasiūla susilygina. Olandiško arba mažėjančios kainos aukciono metu nustatyta prekės pradinė kaina yra nepagrįstai didelė. Ši kaina ne didinama, bet po truputį mažinama tol, kol kuris nors dalyvis sutinka ją įsigyti. Parduodant keletą daiktų pats dosniausias dalyvis pasisako, kokį jų kiekį už nurodytą kainą perka, o likusi pasiūla ir toliau parduodama po truputį mažinant kainą ar vėl pradedant nuo pradinės. Tokio tipo aukcionas Olandijoje dažniausiai naudojamas parduodant gėles.

Pirmos kainos aukcione laimėjęs dalyvis moka pačią didžiausią pasiūlytą kainą, o antros kainos – antrą didžiausią pasiūlytą kainą. Kyla klausimas: kam pardavėjui reikia rengti antros kainos aukcioną? Ogi tam, kad tai paskatintų dalyvius dar aukščiau pakelti kainą. Tai tam tikras psichologinis aspektas: dalyvis pirmos kainos aukcione nėra linkęs aukštai iškelti kainos, nes žino, jog laimėjus teks pačiam ją ir sumokėti, o tuo tarpu antros kainos aukcione dalyvis nėra įpareigojamas jo paties nustatytos kainos, todėl jis ir siūlo žymiai aukštesnę.

Aukcionai taip gali būti uždari ir atviri. Uždarame aukcione dalyviai nežino, kas yra kiti dalyviai ir kiek jų. Ir nors pardavėjo tikslas aukcione – už parduodamą prekę gauti kuo daugiau pinigų, kartais jis pats teisingai nenumano jos tikrosios vertės. Tokiu atveju tikrąją vertę gali pasakyti tik specialistai. Kiti aukciono dalyviai žinodami, kad kartu su jais dalyvauja ir gerai apie prekę išmanantis asmuo, seks jo pavyzdžiu ir prekės per daug nepervertins. Dėl šios priežasties pardavėjas yra suinteresuotas rengti būtent uždarą aukcioną. Atvirame aukcione visi dalyviai yra žinomi ir matomi.

Dažniausiai būna rengiami tik vieno rato aukcionai, kuriuose didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis ir įsigyja prekę. Kita vertus, kartais naudinga rengti dviejų ar net dar daugiau ratų, aukcionus, kadangi pirmajame rate dalyviai įprastai nerodo itin didelės iniciatyvos dalyvaudami, o tik stebi situaciją: aiškinasi, kiek dalyvių dalyvauja, kokias pinigų sumas jie siūlo ir pan. Antrajame ar tolimesniuose ratuose jau vyksta tikrasis kainų siūlymas. Be to, daugiau nei vieno ratų aukcionai beveik visuomet būna uždari.